- duoningas
- duonìngas, -a adj. (1), dúoningas (1) BŽ587 1. gausus duonos: Žmonės buvo liuosi, duoningi, mantingi A1885,284. Kur vortinklis kaba, duonìngi namai J. Jei palubiais daug voratinklių, tai namai duoningi ir piningingi Šts. ║ derlingas, našus: Žemė duonìnga, kur daug auga javų J. Tik duonìngoja žemelė da šiaip taip visus išmitina Vj. Atsimink tuos laikus, kai bulvės buvo ėmę pūti, bet ar tada nebuvo duoningi metai? rš. 2. žr. 1 duoninis 2: Iž duonos, duoningas SD111.
Dictionary of the Lithuanian Language.
